Užgavėnės. Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį.

Švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šiemet tai kovo 8-ji. O paprastai šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).

Per Užgavėnes reikia daug kartų valgyti mėsos ir blynų, linksmintis, krėsti visokiausias išdaigas. Tą dieną po namus vaikšto persirengėliai. Dažniausia rengiamasi žydais, čigonais, elgetomis. Senovėje žmonės užsidėdavo kaukes išskrobtas iš medžio, padarytas iš tošies, popieriaus, avikailio. Vakare sudeginama Morė, jos sudeginimas - tai apsivalymas: išvaromas susikaupęs blogis, nelaimes, kartu ir žiema. Pagal tai, koks Užgavėnių dieną oras, žmonės spėjo pavasario ir vasaros orus: jei per Užgavėnes ant stogo yra sniego, tai ir Velykos bus su sniegu; jei Užgavėnių diena saulėta, pavasarį reikės anksti sėti.
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės
 

UŽGAVĖNĖS

Ei, vaikučiai!
Užgavėkit, užgavėkit!
Netingėkit !Nesėdėkit!
Žaiskit, šokinėkit!
Blynų į lėkštes pridėkit!
Valgykit, linksmėkit!
Eikit rateliu ir neliūdėkit!
Morę deginkit
Ir žiemą palydėkit!
Džiaukitės, dainuokit ir kalbėkit!
Žaiskit, juokitės ir...
Užgavėkit!
Užgavėkit!..
 

Vilma Banevičienė ir Urtė Banevičiūtė