K.Kasparavičiaus "Mažoji žiema"

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ svečiavosi knygų vaikams kūrėjas, dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius.

Šis vizitas buvo skirtas K. Kasparavičiaus knygai „Mažoji žiema“, kuri pretenduoja tapti 2011-ųjų Metų knyga vaikų kategorijoje, pristatyti bei prisidėjo prie akcijos „Knygų Kalėdos“ renginių.

Mūsų dienomis leidžiamos vaikų knygos – nepaprastai įvairios: nuo kičinių su neskoningais paveikslėliais, lėkštomis istorijomis, iki tikrai vykusių, estetiškų leidinių, kuriuos malonu vartyti ir skaityti tiek vaikui, tiek ir suaugusiajam. Prie pastarųjų galima priskirti K. Kasparavičiaus kūrinius.
K. Kasparavičius turi nemažą gerbėjų ratą. Jo parašytas ir nupieštas istorijas jau spėjo pamėgti ne tik mažieji, bet ir suaugę skaitytojai. Menininko darbai, gerai vertinami literatūros kritikų, džiugina įvairiausių pasaulio žemynų – ne tik Europos, bet ir Amerikos, Azijos – vaikus. Dailininkas yra pelnęs gausybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų – visų jo nuopelnų nė neišvardysi.
Meistriškai perteiktos detalės, išradinga kompozicija, humoras, elegancija, nepakartojama teksto ir iliustracijų žaismė, gyvūnų bei aplinkos objektų sužmoginimas – tai bruožai, būdingi K. Kasparavičiaus knygoms ir išskiriantys šį autorių iš kitų.

Susitikimą su šia iškilia asmenybe pradėjo „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos mokiniai, kartu su mokytojomis Danute Daubariene, Rita Jurgaitiene bei Valdone Glebavičiene parengę knygos ir dailininko pagerbimo programą. Jos metu daugiau sužinojome apie garbingą svečią, jo kūrybą, nuopelnus, išgirdome šventiškų vaikų dainelių, pasakų. Mažieji skaitytojai menininkui padovanojo savo piešinukų, sukurtų pagal jo istorijas. K. Kasparavičius padėkojo vaikams ir prasitarė, jog seniai tokią gražią programą buvo girdėjęs.

Renginio metu buvo trumpai pristatyta neseniai išleista K. Kasparavičiaus knyga „Mažoji žiema“. Tai 10 netikėtų, smagių pasakų rinkinys, kur viskas, pradedant tekstu, baigiant iliustracijomis – K. Kasparavičiaus išmonės ir talento rezultatas. Sukurtos istorijos žaismingos, mokančios pažvelgti į pasaulį su fantazija, o kartu ir neįkyriai paauklėjančios, patariančios vaikui suprantama, artima kalba. Pasakų veikėjai – įprasti mūsų aplinkos objektai, augalai, gyvūnai, kurie staiga ima ir atgyja – prakalba, pradeda skraidyti, leidžiasi į netikėčiausius nuotykius. Be abejo, estetinę šios knygos vertę labiausiai nulemia išradingos iliustracijos. K. Kasparavičius atskleidė, kad šiame rinkinyje yra vienintelė jo neišgalvota istorija – „Mažoji žiema“, pasakojanti apie po jo langais augantį jazminą. „Vasarą, kai labai karšta – kalbėjo svečias – krūmas greitai nubyra, žemė šalia jo pasidabina balta žiedų paklode. Toks vaizdas primena žiemą vasaros laikotarpiu“.

Jau daugiau kaip 25 metai K. Kasparavičius iliustruoja knygas, o pats rašo apie dešimtmetį. Menininkas save įvardijo kaip asmenį „du viename – rašytojas ir dailininkas“. Nestokodamas humoro, autorius ir iliustruotojas pasakojo vaikams apie tai, kaip jis ėmė piešti bei rašyti. Buvo įdomu sužinoti apie K. Kasparavičiaus kelią į pripažinimą. Vienuolika metų menininkas mokėsi muzikos ir choro dirigavimo, tačiau suprato, jog tokia veikla ne jam. Tuomet įstojo į dailės akademiją. Ironiška, kad stojimų sąraše liko paskutinis. Kaip sakė pats K. Kasparavičius, buvau „pats blogiausias“. Ir visgi, koks žinomas, pripažintas žmogus jis yra dabar.
Menininkas niekuomet negalvojo, kad kada nors ims rašyti. Po lietuvių kalbos baigiamojo egzamino mokytoja jam tarusi: „būk geras, daugiau niekad nerašyk nieko“. Džiugu, jog šio patarimo jis klausė tik iki 2002 m., kuomet Taivane įvyko žemės drebėjimas ir vienas leidėjas sugalvojo išleisti knygą nukentėjusiems vaikams paremti. Šiam kilniam tikslui leidėjas sukvietė dailininkus iš viso pasaulio, tarp jų ir K. Kasparavičių, ir davė jiems užduotį – ne tik iliustruoti po vieną knygos puslapį, tačiau ir ką nors parašyti. Taip gimė pirmoji dailininko istorija „Čiulbantis žmogus arba giesmininkas“. Leidėjui ji taip patikusi, jog šis paklausęs, ar K. Kasparavičius neturi daugiau kūrinių. Dailininkas sakėsi tuomet buvęs gerai nusiteikęs ir pamelavęs, jog turi, nors tuomet nieko daugiau nebuvo parašęs. Netikėtai leidėjas pasisiūlė išleisti jo knygą. Daugumai tai būtų neįveikiama užduotis, tačiau tik ne K. Kasparavičiui. Per mėnesį laiko jis padarė, rodos, neįmanomą dalyką – sukūrė net 36 istorijas ir išvertė jas į anglų kalbą. Maža to, sugebėjo parašyti tokią knygą, kuri labai patikusi leidėjui, tad jis publikavęs ir daugiau jo kūrinių. Taigi pirmieji dailininko žingsniai į literatūros pasaulį buvo žengti svečioje šalyje, egzotiškąja kinų kalba.
Paklaustas kaip gimsta jo istorijos, svečias atsakė – „daug įdomių dalykų nutinka sapnuose, todėl daug istorijų yra atkeliavę iš jų“.
K. Kasparavičius mielai mokiniams rodė savo iliustracijų nespalvotus eskizus, ir tuos pačius vaizdus, jau akvarele nutapytus ant akvarelinio popieriaus, kurie vėliau tampa knygų iliustracijomis. Svečias taip pat demonstravo savo teptukus: didįjį, skirtą liejimui, pagrindinį, kuriuo piešiamos detalės, ir mažiausiąjį, pasak rašytojo, naudojamą „herojų gyvybės įkvėpimui“. Vaikai turėjo progą išbandyti jo darbo įrankių švelnumą ir atspėti, iš kokių gyvūnų kailio jie pagaminti. K. Kasparavičius prasitarė, jog „kai nesiseka, jis ima ir pakutena teptuku sau skruostą <...> tad net ir ne dailininkui verta tokį įsigyti“.
Susirinkusieji sužinojo, jog pirmosios dailininko iliustruotos knygos buvo 1982 m. išleisti žemės ūkio vadovėliai. Jiems K. Kasparavičius sukūręs įprastų, buitiškų iliustracijų, vaizduojančių kolorado vabalus, kauptukus... Tokie piešiniai nė iš tolo neprimena ir neprilygsta magiškiems dabartiniams dailininko kūriniams.
Dar daug kitų piešimo bei rašymo gudrybių buvo atskleista renginio metu. Mokiniai net išsižioję klausėsi svečio pasakojimų, nėrėsi iš kailio bandydami atspėti, į kokią kalbą išverstos K. Kasparavičiaus rodomos knygelės – pasirodo, jo kūrybą galima skaityti danų, ispanų, kinų, japonų, korėjiečių, tailandiečių, graikų, hebrajų ir kitomis kalbomis.
Renginio pabaigoje dailininką užklupo klausimų lavina: vieni norėjo sužinoti, kas įkvepia menininką kurti, kiti – per kiek laiko jis gali nupiešti eskizą knygai, treti – kokia buvo pirmoji jo iliustruota knyga. Bene labiausiai mažiesiems skaitytojams rūpėjo, apie ką bus nauja jo knyga. Tačiau K. Kasparavičius norėjo išlaikyti intrigą ir paliko tai paslaptyje.
 

Parengė Indrė Lašinytė, Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresn. metodininkė ryšiams su visuomene;
Nuotraukų autorė – „Žaliosios pelėdos“ vyresn. bibliotekininkė Nijolė Vidugirytė